Logo

Paskutinysis nuotolinių mokymų renginys visiems besidomintiems miškininkyste kvietė klausytojus sužinoti daugiau informacijos apie miško išteklius ir klimato kaitą. Renginyje pranešimus skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai. Renginį moderavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir inovacijoms Remigijus Bakys.

Po įžanginio žodžio renginio dalyviai buvo kviečiami pasiklausyti pranešimo „Miško ištekliai ir jų kaita pagal darnaus miškų tvarkymo kriterijus“. Paskaitą skaitė VMT direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Kasperavičius. Pranešime buvo aptarta darnaus miškų tvarkymo idėja, informacijos apie miškus šaltiniai, miško ištekliai ir jų kaita pagal darnaus miškų tvarkymo kriterijus. „Tvarus miškų naudojimas – tai miškų priežiūra ir naudojimas palaikant jų biologinę įvairovę, produktyvumą, gyvybingumą, gebėjimą atsikurti, pajėgumą dabar ir ateityje tenkinti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas regiono, šalies ir globaliu lygiais, nedarant žalos kitoms ekosistemoms“, – kalbėjo dr. A. Kasperavičius. Pasak VMT direktoriaus pavaduotojo, tvariai miškininkaujama, kai atkuriami ir plečiami miškų plotai, stiprinamas miškų sveikumas, gausinama biologinė įvairovė, tausojami miškų ekosistemos elementai – dirvožemis, vanduo, flora ir fauna.

Antrajame renginio pranešime buvo gilinamasi į nacionalinės miškų inventorizacijos temą, aptariami miško ploto, medynų tūrio ir biomasės, medynų biologinės įvairovės ir medžių būklės rodikliai. Pranešimo autorius – VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas. „Per 2002-2017 m. miško žemės plotas Lietuvoje padidėjo 7,4 % – valstybinės reikšmės žemės plotas beveik nekito, didžiausi pokyčiai užfiksuoti privačiuose miškuose. Lyginant su kitų valstybių statistika, Estijoje fiksuojamos panašios tendencijos, Latvijoje ir Lenkijoje naujų miškų įveisimo sparta atsilieka nuo Lietuvos apie 2 kartus“, – pasakojo G. Kulbokas. Kaip teigė VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas, per 15 metų Lietuvoje labiausiai sumažėjo pušynų ir uosynų, tačiau padaugėjo juodalksnynų, drebulynų, beržynų ir eglynų.

Šiame renginyje taip pat dalyvavo ir VDU ŽŪA prof. Algirdas Augustaitis, kuris mokymų dalyviams pateikė informacijos apie klimato kaitą, padarinius miško ekosistemoms ir galimas priežastis. Be to, prof. A. Augustaitis taip pat kalbėjo apie Lietuvos miškų būklės pokyčius ir juos sąlygojančius veiksnius, detalizavo, kaip klimato kaita veikia bendrą miškų būklę ir jų produktyvumą. „Pagal 2019 m. Klimato kaitos intensyvumo Europoje žemėlapį, Lietuva klimato kaitos atžvilgiu yra pirmoje vietoje. Per šimto metų laikotarpį oro temperatūra Lietuvoje vidutiniškai didėja trimis laipsniais, didėja ir kritulių kiekis – 20 mm per 10 metų“, – teigė prof. A. Augustaitis.

„Miškų vaidmuo klimato kaitos švelninimo procese“ – būtent tokį pranešimą paskutiniame nuotolinių mokymų renginyje pristatė VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros doktorantė Vaiva Kazanavičiūtė. Per šią paskaitą mokymų dalyviai sužinojo, kokie šiuo metu yra priimti klimato kaitos švelninimo tikslai, kokios yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų šalinimo iš atmosferos galimybės, kaip miškai veikia klimatos kaitos švelninimo procesą, kaip klimato kaitos švelninimo klausimas pristatytas Nacionaliniame miškų susitarime. „Šiltnamio efektas, klimato kaita ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra tarpusavyje susiję procesai. Klimato kaitą sukelia šiltnamio efektas (atmosferos oro temperatūros kilimas), kurį lemia ŠESD emisijos – emisijos, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į atmosferą. ŠESD kiekio didėjimas atmosferoje sukelia šiltnamio efektą, kuris jau sąlygoja klimato kaitą“, – sakė V. Kazanavičiūtė. Pranešėjos teigimu, klimato kaita yra ne tik tiesiog temperatūros didėjimas, tai – įvairūs ekstremalūs, stichiniai reiškiniai.

Penktojo renginio pranešimo „ŠESD apskaita žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje“ autorius – VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vyr. specialistas Linas Politika. „Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius apima visas žemės naudmenas ir visą šalies teritoriją: jam yra priskiriamos miško ir produkuojančios žemės, pievos ir ganyklos, vandenys ir pelkės, užstatytos teritorijos, kita žemė. Pirmieji lauko matavimai pagal NMI miško žemėje atlikti 1998 m., vėliau – 2012 m. – ši apskaita buvo praplėsta, įtraukiant likusias žemės naudmenas bei pradedant skaičiuoti ŠESD absorbcijas ir emisijas šiame sektoriuje“, – teigė L. Politika.

Renginį reziumavo VMT Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vedėjas Darius Vižlenskas ir jo pranešimas „Medienos išteklių naudojimas“. „Pagal NMI duomenis, pastaruoju metu Lietuvos medynuose sukauptas medienos tūris pastoviai auga – vidutiniškai per metus medienos tūris padidėja 5-6 mln. kubinių metrų. 2020 m. stiebų tūris siekė 560 mln. kubinių metrų“, – nurodė D. Vižlenskas. Pasak jo, nors kirtimų mastas, lyginant su praėjusių kelių dešimtmečių duomenimis, išaugo, tačiau šiuo metu medienos iškertama mažiau, nei jos priauga.

Paskutinio mokymų renginio vaizdo įrašus rasite apačioje.

„Miško ištekliai ir jų kaita pagal darnaus miškų tvarkymo kriterijus“ (dr. A. Kasperavičius)

„Nacionalinė miškų inventorizacija. Kas dar žinoma apie miško išteklius?“ (G. Kulbokas)

„Klimato kaita ir miško ekosistemų būklė“ (prof. A. Augustaitis)

„Miškų vaidmuo klimato kaitos švelninimo procese“ (V. Kazanavičiūtė)

„ŠESD apskaita žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje“ (L. Politika)

„Medienos išteklių naudojimas“ (D. Vižlenskas)

Nuo 2021 m. birželio mėn. KMAIK, VDU ŽŪA ir VMT specialistai kvietė visus neabejingus miškui žmones gilinti žinias apie miškuose vykstančius gamtinius, ekonominius ir socialinius procesus, miškininkystės aktualijas, iššūkius ir jų sprendimo būdus. Dėkojame visiems dalyvavusiems!

Visų renginių vaizdo įrašus ir aprašymus galite rasti paspaudę šias nuorodas:

  1. Lietuvos miškingumo pokyčiai: https://bit.ly/3DgVu6M
  2. Miškų ir kitų plotų inventorizacija Lietuvoje: https://bit.ly/3lqjEWj
  3. Miškų kadastras ir jo teikiamos paslaugos: https://bit.ly/31i5Rdn
  4. Miškų priežiūros naujovės, pasikeitimai ir aktualijos: https://bit.ly/3dev6zW
  5. Medžio sėkloje – Lietuvos miškų ateitis: https://bit.ly/3rvGwYG
  6. Miško atkūrimas ir įveisimas: aktualijos, perspektyvos, ES finansuojama veikla: https://bit.ly/3lqkjXN
  7. Produktyvaus miško auginimas: https://bit.ly/3og0EvL
  8. Miško ekosistemų paslaugos ir daugiatikslis miško naudojimas: https://bit.ly/3EkXufH
  9. Miškų būklė ir sanitarinė apsauga: https://bit.ly/3rvCUG2.
 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
Kita, prašome įvesti žemiau:
2077904829 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"465","type":"x","order":"6","pct":35.600000000000001,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"170","type":"x","order":"5","pct":13.02,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"141","type":"x","order":"4","pct":10.800000000000001,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"168","type":"x","order":"3","pct":12.859999999999999,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"304","type":"x","order":"2","pct":23.280000000000001,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"58","type":"x","order":"1","pct":4.4400000000000004,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.