Logo

DĖMESIO

 

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijomis Valstybinė miškų tarnyba priima lankytojus aptarnavimo padaliniuose visoje Lietuvoje, tačiau gyventojų patogumui ir toliau teikiame visas paslaugas nuotoliniu būdu!

Visos konsultacijos ir informacija (darbo valandomis) Valstybinėje miškų tarnyboje ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus regionuose (priėmimo dienomis) teikiamos tik iš anksto užsiregistravus.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. keičiasi paslaugų teikimo tvarka Valstybinėje miškų tarnyboje ir jos regioniniuose centruose, susijusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtvirtintu reikalavimu turėti galimybių pasą. Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. visos kontaktinės (ne nuotolines) paslaugos, bus teikiamos asmenims vyresniems nei 16 metų, uždarose erdvėse, tik su galimybių pasu, ES skaitmeniniu vakcinacijos pažymėjimu arba dokumentu, įrodančiu, jog lankytojas/interesantas tikrinosi, ar neserga COVID-19, kaip yra numatyta Vyriausybės nutarime.

Prašymus ir visus būtinus dokumentus ir toliau galima siųsti elektroniniu paštu vmt@amvmt.lt arba naudojantis e. pristatymo sistema https://www.post.lt/lt/e-pristatymas

Su darbuotojais galite susisiekti el. paštu arba mobiliaisiais telefonais, kurie nurodyti Valstybinės miškų tarnybos kontaktuose.


Rudenį visi besidomintys miškininkyste ir vėl kviečiami dalyvauti nuotoliniuose mokymuose. Rugsėjo 24 d. vyko penktasis mokymų ciklo renginys – „Medžio sėkloje – Lietuvos miškų ateitis“. Mokymų dalyviai išgirdo daug įdomios informacijos apie genetinę įvairovę, miško genetinius išteklius ir miško sėklas. Tradiciškai renginį moderavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir inovacijoms Remigijus Bakys.
Mokymų pradžioje buvo kalbama apie vidurūšinės genetinės įvairovės įtaką ekosistemų tvarumui. Pranešimo autorius – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Darius Danusevičius. „Miškai yra labai trapi ekosistemos dalis. Tai tarsi krištolinė vaza. Ekosistemos yra jautrios ir miško medžiai – per daug trapi sistema, kad galėtume priimti greitus sprendimus, kaip ją tvarkyti. Sprendimai turi būti priimti kvalifikuotai, remiantis moksliniais tyrimais“, – pasakojo prof. dr. D. Danusevičius.
Antrojoje mokymų paskaitoje Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas Kęstutis Česnavičius kalbėjo apie miško genetinius išteklius ir Lietuvos teisinius įsipareigojimus juos išsaugant. „Miško genetiniai ištekliai – tai aktualią ar potencialią ekonominę, aplinkosauginę, mokslinę, socialinę vertę turinčių medžių ir sumedėjusių augalų rūšių individuose ir jų grupėse turima paveldimoji medžiaga. Šiems ištekliams tenka esminis vaidmuo išlaikant ir apsaugant ekosistemas, kraštovaizdį ir produkciją tiekiančias sistemas“, – teigė K. Česnavičius.
VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas pristatė ir dar vieną pranešimą, kurio pavadinimas – „Miško medžių selekcijos principai ir miško sėklinė bazė“. Pasak K. Česnavičiaus, miško medžių rūšių genetinės įvairovės, kuri yra neatsiejamas biologinės įvairovės komponentas, išsaugojimui Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, lygiagrečiai taikomi du principai: integracinis, kai visuose miškuose taikomos dalinės palankios genetiniams ištekliams išsaugoti miškoūkinės priemonės, ir segregacinis – kai taikomos specialios genetinių išteklių dinamiško išsaugojimo priemonės saugomose teritorijose – genetiniuose draustiniuose, sėkliniuose medynuose ir genetinių išteklių išsaugojimo ex citu populiacijose.
Šiame nuotoliniame renginyje taip pat buvo kalbama apie senuosius Lietuvos ąžuolus, išsamią prezentaciją šia tema paruošė ilgametis Augalų genų banko darbuotojas Raimondas Baltrėnas. „Ąžuolai Lietuvoje pradėti auginti prieš 9 tūkstančius metų, o labiausiai išplito prieš 4-5 tūkstantmečius. Lietuvoje auga tik paprastasis ir bekotis ąžuolas, pastarasis – tik pačiuose Lietuvos pietuose. Daugiausiai ąžuolų auga buvusios Kėdainių urėdijos valdose, kur ažuolai sudaro apie 10 % visų medynų, o Lietuvos vidurkis – 2 %“, – įdomių faktų pateikė R. Baltrėnas.
Miško dauginamosios medžiagos produktyviems ir tvariems ateities miškams aspektus mokymuose pristatė VMT Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus vedėja Jūratė Laukineitienė. „Miško dauginamoji medžiaga – tai sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga ar iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai), naudojami miškams įveisti ar atkurti,“ – sakė J. Laukineitienė. Savo pranešime ji pasakojo apie teisės aktus, reglamentuojančius miško dauginamąją medžiagą, miško sėklų ruošos ir kilmių rajono reikalavimus, aptarė miško sodmenų kokybės reikalavimus bei miško dauginamosios medžiagos tiekėjų registracijos klausimus.
Paskutinio mokymų renginio pranešimo tema – „Miško sėklų kokybės tyrimas“. VMT Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus vyr. specialistė Živilė Kaunietė renginio dalyvius supažindino su laboratorijos istorija, pagrindinėmis funkcijomis, teisės aktais, kuriais vadovaujantis vykdoma veikla, pasakojo apie pagrindinius laboratorijos darbus, sėklų tyrimo pjaustymo būdu naujoves. „Lietuvoje Miško medžių ir krūmų sėklų kokybės tyrimo laboratorija veiklą pradėjo 1953 metais Vilniuje, o nuo 2010 metų ši laboratorija tapo VMT dalimi ir tęsė darbus Kaune. Laboratorijoje yra išskirtos 5 atskiros patalpos, kuriose yra vykdomi sėklų kokybės nustatymo tyrimai: pirmoji patalpa skirta pristatomųjų bandinių priėmimui, antroji – švarumo, 1000 sėklų svorio nustatymui, trečioji – gyvybingumo nustatymui, ketvirtoji – daigumo nustatymui, paskutinioji – fitopatologinio užkrėstumo nustatymui. Laboratorija atitinka aukščiausius, tokioms laboratorijoms taikomus, Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos standartus“, – detalizavo Ž. Kaunietė.
Visus mokymų renginio pranešimus rasite apačioje po šiuo tekstu arba VMT Youtube svetainėje.
KMAIK, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir VMT specialistai kitą mokymų renginį planuoja rengti spalio 8 d. Išsamesnę informaciją skelbsime netrukus.

„Vidurūšinės genetinės įvairovės įtaka ekosistemų tvarumui“ (prof. dr. D. Danusevičius)

„Miško genetiniai ištekliai ir Lietuvos teisiniai įsipareigojimai juos išsaugant“ (K. Česnavičius)

„Miško medžių selekcijos principai ir miško sėklinė bazė“ (K. Česnavičius)

„Senieji Lietuvos ąžuolai“ (R. Baltrėnas)

„Miško dauginamoji medžiaga tvariems ir produktyviems ateities miškams“ (J. Laukineitienė)

„Miško sėklų kokybės tyrimas“ (Ž. Kaunietė)

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
Kita, prašome įvesti žemiau:
549908982 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"447","type":"x","order":"6","pct":35.850000000000001,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"167","type":"x","order":"5","pct":13.390000000000001,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"136","type":"x","order":"4","pct":10.91,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"160","type":"x","order":"3","pct":12.83,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"281","type":"x","order":"2","pct":22.530000000000001,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"56","type":"x","order":"1","pct":4.4900000000000002,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.